Gimusi Čikagoje, fortepijoną bei vokiečių literatūrą ten studijavusi atlikėja, vėliau mokslus tęsė Zalcburgo Mozarteum universitete bei Berlyne, kur įgijo muzikologijos daktaro laipsnį. R. Lampsatytė yra išleidusi knygas apie lietuvių moderniąją muziką, kompozitorius B. Kutavičių ir O. Balakauską. Berlyne profesorė dirba su operos solistais, Hamburge su dainavimo bakalauro studentais rengia oratorijas, dainas, su magistro studentais – modernią muziką ir operą, taip pat dirba su doktorantais – ir atlikėjais, ir muzikologais, veda seminarą apie XX ir XXI amžiaus muziką, turi daug koncertų. O trečia R. Lampsatytės darbo sritis vadinasi coach: ji dirbu su operos solistais, rengdama juos prisistatyti agentūroms – siūlo repertuarą, pataria aprangos ir kitais klausimais, tai profesija, kurios Lietuvoje dar nėra. Kitaip sakant, yra operos solistų, jau baigusių studijas, vadybininkė. Profesorę domina ir filosofija bei lyginamoji literatūra.

Aukštos erudicijos pianistė-muzikologė pastaraisiais metais itin tampriai bendrauja su tėvyne ir kiekvienas jos atvykimas į Lietuvą yra surištas su įvairiais projektais, apjungiančiais mūsų bei užsienio atlikėjus. Taip pat profesorė veda dainininkų meistriškumo kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jos darbo vaisiai – reikšmingi mūsų jaunųjų vokalistų laimėjimai tarptautiniuose konkursuose. Raminta Lampsatytė savo dėmesį skiria ir patiems mažiausiems Lietuvos muzikantams – kasmet Biržų meno mokyklos rengiamuose „Palmyros“ konkursuose ji savo lėšomis premijuoja geriausius fortepijono ir dailės skyrių mokinius. Kodėl Biržai? Pirmiausia todėl, kad Ramintos Lamsatytės šaknų reikia ieškoti Biržuose: Biržų rajone, Medeikių krašte, gimė profesorės mama Palmyra Kutraitė-Lampsatienė (Palmyros vardo premija R. Lampsatytė kasmet apdovanoja talentingiausius Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos auklėtinius). Jurgis Lampsatis, R. Lampsatytės tėvas – pedagogas ir chorvedys, žinomas Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos puoselėtojas.

Profesorė kartu su vyru yra įsteigę Tylos premiją kompozitoriams, bendradarbiauja su Kauno galerija „Aukso pjūvis“: padeda Vokietijoje parduoti lietuvių dailininkų darbus.

Prof. R. Lampsatytė apie save: „Esu lietuvė, kartais gyvenanti kitur. Su tėveliais visad kalbėjau tik lietuviškai, ir dienoraštį dabar rašau lietuviškai, mano vardas ir pavardė lietuviški. Mano vyras vokietis irgi išmoko lietuvių kalbą, abu vaikai skaito, rašo ir laisvai kalba lietuviškai. Nebuvo labai lengva to pasiekti, nes jie tik kartkartėmis pagyvendavo Vilniuje ir Vieciūnuose, mūsų sodyboje. Dabar sūnus studijuoja mediciną Kaune. Mano visi studentai žino, kad esu lietuvė. Niekad nepriėmiau Vokietijos pilietybės, nors čia gyvenu. Ir aš, ir mano vaikai turime Lietuvos pilietybę, lietuvišką pasą“.