Prof. Sigutė Stonytė
Dainininkė (sopranas), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė.
Pelniusi tarptautinį pripažinimą, S. Stonytė yra viena žymiausių šiandienos solisčių Lietuvoje. Sukaupusi didžiulį koncertinį repertuarą dažnai dainuoja soprano partijas oratorinio žanro kūriniuose (per 30 soprano partijų – nuo J. S. Bacho iki B. Britteno), daug kamerinės vokalinės muzikos, yra daugelio muzikos kūrinių pirmoji atlikėja Lietuvoje. Savo vaidyba ir dainavimu atskleisdama didelį spalvų ir emocijų spektrą, dainininkė klausytoją pakeri balso stiprumu ir lankstumu, tamsių atspalvių tembru.
1982 m. baigė Valstybinę konservatoriją (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Z. Paulausko dainavimo klasę. Nuo 1985 m. ji – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistė, nuo 1993 m. dėsto solinį dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. S. Stonytė koncertavo Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, JAV, Japonijoje, Taivane, Slovėnijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Dainavo su JAV nacionaliniu simfoniniu orkestru J. F. Kennedy centre Vašingtone, su Maskvos filharmonijos, Odensės (Danija), Lietuvos Nacionaliniu bei Valstybiniu, Estijos ir Latvijos simfoniniais orkestrais. 1991 m. solistė pelnė II premiją (I premija nepaskirta) tarptautiniame Marian Anderson vokalistų konkurse Merilende (JAV). Dainininkė sukūrė pagrindinius vaidmenis tokiose operose kaip G. Verdi „Traviata“ (Violeta), „Nabukas“ (Abigailė), „Makbetas“ (Ledi Makbet), „Aida“ (Aida), G. Puccini „Toska“ (Toska), C. M. von Weberio „Stebuklingasis šaulys“ (Agata), R. Wagnerio „Tanhoizeris“ (Elizabetė), Ch. Gounod „Faustas“ (Margarita), P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ (Tatjana). Solistė su pasisekimu atlieka solo partijas oratorijose ir kantatose, tarp jų – J. S. Bacho „Pasijoje pagal Matą“, G. Verdi Requiem, A. Brucknerio Requiem ir Te Deum, A. Schoenbergo Gurre-Lieder, F. Poulenco Stabat Mater, A. Honeggero „Žana d’Ark ant laužo“, B. Britteno „Karo requiem“ ir kt.
Nuo 1992 m. S. Stonytė dėsto solinį dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedroje, nuo 2010 m. – profesorė. Solistė yra daugelio respublikinių ir tarptautinių vokalistų konkursų žiuri narė.
Įvertinimas
1996 m apdovanota „Kristoforo“ prizu už Ledi Makbet vaidmenį.
1999 m. išrinkta geriausia metų dainininke Lietuvoje, Lietuvos operos bičiulių draugija ją apdovanojo Kipro statulėle.
2000 m. jai įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas.
2003 m. jai įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už Amelijos ir Cerlinos vaidmenis.
2004 m. S. Stonytė apdovanota Estijos Respublikos Marijos žemės kryžiaus ordinu, tais pačiais metais pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už pastarųjų penkerių metų vaidmenis teatre ir koncertines programas.
2005 m. pripažinta „Operos švyturių“ nominacijos „Metų operos solistės“ laureate, tais pačiais metais apdovanota Estijos Respublikos Marijos Žemės Kryžiaus ordinu.
2011 m. apdovanota Teatro sąjungos apdovanojimu „Auksiniu scenos kryžiumi“, už Grafienės vaidmenį W. A. Mozarto operosje „Figaro vedybos“.