Prof. Vladas Bagdonas
Lietuvos aktorius, dainininkas, teatro pedagogas, LMTA profesorius.
„Didis šiuolaikinis lietuvių aktorius“, „Rytų Europos teatro simbolis“, „vienas ryškiausių pasaulio tragikų“ – tokiais epitetais Lietuvos ir užsienio teatrologai apibūdina Vladą Bagdoną. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas daugybės šalių teatrų scenose bei kino ekranuose įkūnijo dešimtis vaidmenų, skyrė ir tebeskiria didelį dėmesį jaunųjų šalies aktorių ugdymui.
Vladas Bagdonas gimė 1949 m. sausio 16 d. Vilniuje. 1966–1970 m. tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA)) mokėsi aktorystės pas dėstytojus Ireną Vaišytę, Juozą Rudzinską, Ireną Bučienę. Baigęs konservatoriją, 1970–1993 m. dirbo aktoriumi Valstybiniame jaunimo teatre. Kūrė vaidmenis režisierės Dalios Tamulevičiūtės režisuotuose spektakliuose, dirbo su Eimuntu Nekrošiumi nuo pat pirmųjų šio režisieriaus žingsnių teatre iki spektaklių, pelniusių tarptautinę šlovę. Nuo 1993 m. aktorius dėsto LMTA, ėjo jos Vaidybos ir režisūros katedros vedėjo pareigas.
Meninė veikla
Lietuvos publika išskirtinį aktoriaus talentą pastebėjo praktiškai nuo pirmųjų dar aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje jo sukurtų vaidmenų Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Ginto Žilio, Natašos Ogaj spektakliuose Jaunimo teatre. Be jokio grimo, nekeisdamas savo išvaizdos, menininkas įkūnijo visą eilę įsimintinų skirtingų personažų. Netrukus Vladą Bagdoną pastebėjo ir užsienio šalių publika. Aktoriaus tarptautinio pripažinimo atskaitos tašku turbūt tikslinga būtų laikyti E. Nekrošiaus spektaklį „Pirosmani, Pirosmani...“, kuris dar 1984 m. iš Lietuvos scenų išvyko į užsienio gastroles ir pirmąsyk kitų šalių publiką supažindino su Vlado Bagdono talentu. Šiandien pasižiūrėti jo įkūnyto Otelo ar Fausto susirenka pilnos salės tokiose šalyse kaip Meksika, Pietų Korėja, Brazilija, Italija, Rusija, Prancūzija, Gruzija ir kt. Vis dažniau aktorių vaidinti kviečiasi Rusijos teatras ir kinas.
Tarp svarbiausių Vlado Bagdono darbų teatre būtina paminėti tokius vaidmenis kaip Rolandas „Ugnies medžioklėje su varovais“ (1976 m.), Niko Pirosmanašvilis „Pirosmani, pirosmani“ (1981 m.), Serebriakovas „Dėdėje Vania“ (1986 m.), Merkucijus „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1987 m.), Tėvo šmėkla „Hamlete“ (1997 m.), Aleksis Zorba „Graikas Zorba“ (1999 m.), Deividas „Anna Weiss“ (1999 m.), Otelas „Otele“ (2000 m.), Faustas „Fauste“ (2006 m.), Trigorijus A. Čechovo „Žuvėdroje“ (2010 m.) ir kt.
Nemažiau įsimintini ir aktoriaus sukurti vaidmenys gerai pažįstamose Lietuvos ir užsienio kino juostose. Pavyzdžiui – vienuolis Marijono Giedrio filme „Herkus Mantas“ (1972 m.), Žygimantas Augustas Vidmanto Bačiulio filme „Barbora Radvilaitė“ (1982 m.), o kur dar vaidmenys tokiuose filmuose kaip Arūno Žebriūno „Riešutų duona“ (1978 m.), Jono Vaitkaus „Vienui vieni“ (2004 m.), galybė vaidmenų rusų kine ir kt.
Pedagoginė veikla
LMTA Vaidybos ir režisūros katedros profesorius (dėstomos disciplinos: magistro meno projekto konsultacijos, vaidyba, profesijos praktika, baigiamasis meno projektas, sceninė praktika, magistro meno projektas).
Įvertinimai
Konstantino Stanislavskio premija „Už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną“ (2006 m.).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2000 m.).
LDK Gedimino ordino riterio kryžius (2002 m.).