Violeta Urmanavičiūtė-Urmana
Operos solistė, mecosopranas.
1993–1994 m. laimėjusi keletą tarptautinių konkursų, buvo pakviesta debiutuoti Bairoito festivalyje, o netrukus – ir Milano La Scaloje. Dabar ji – vienintelė iš lietuvių muzikų, pasiekusi neįtikėtinų aukštumų. Dainuoja garsiausiose Londono, Niujorko, Paryžiaus, Vienos ir Milano operos scenose, diriguojant garsiausiems pasaulio bei Lietuvos dirigentams. Pasaulinio garso operos solistės V. Urmanavičiūtės repertuaras labai platus: „nuo Verdi ir Wagnerio“ – taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Per metus ji dainuoja maždaug pusšimtyje spektaklių bei koncertų.
Pasak muzikologo Riccardo Muti, Violeta Urmana – „labai aukšto lygio dainininkė, šiuo metu, ko gero, gražiausias mecosopranas pasaulyje. Tokie balsai kaip jos – išimtis. V. Urmanos vokalinės galimybės labai didelės. Jos diapazonas išties labai platus, ypač – viršutiniojo registro. Kai kalbame apie jos dainavimą, kalbame jau ne apie meco ar sopraną, o apie nepaprasto grožio ir galimybių balsą, dainuojant tiek aukštais, tiek žemais registrais, ir apie nepaprastą dainininkės talentą.“
Įvertinimai
2001 m. Londono Karališkosios filharmonijos draugijos prizas už nepaprastą profesionalumą ir vokalo grožį atliekant Kundri partiją Simono Rattle'o diriguojamame R.Wagnerio „Parsifalyje“ karališkajame operos teatre „Covent Garden“ ir G. Verdi Requiem koncertus 2001-ųjų sausį su Londono simfoniniu orkestru, diriguojamu Antonio Pappano.
2001 m. Lietuvos operos bičiulių draugijos apdovanojimas „Kipras“.
2001 m. Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija.
2001 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją“. Franco Abbiati tarptautinės kritikų draugijos prizas (už Florencijos scenoje atliktą vaidmenį Hektoro Berliozo operoje „Trojėnai“ bei La Scalos scenoje atliktą Ifigenijos vaidmenį Christofo Willibaldo Gliuko operoje „Ifigenija iš Aulidės“).
2007 m. apdovanojimas „LT tapatybė 2006“ kultūros nominacijoje.
2009 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ už Lietuvos vardo garsinimą.
2010 m. už nuopelnus operos dainavime Austrijos valstybė įteikė aukščiausią „Kammersängerin“ apdovanojimą, prilyginamą „Oskarui“.
2011 m. Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.