Akad. prof. habil. dr. Albertas Malinauskas
Lietuvos chemikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos instituto Organinės chemijos skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Šių laikų Lietuvos chemijos autoritetas. Kolegų mokslininkų geriausiu pastarojo dvidešimtmečio šalies chemiku pripažintas profesorius tiria nanodarinius, elektrai laidžius polimerus, kuriuos bando pritaikyti kurdamas jutiklius ir biojutiklius – t. y. įtaisus, kuriais nustatinėjamos medicininiu požiūriu svarbios medžiagos kraujyje, tikrinamas maisto produktų tinkamumas vartoti, vertinama aplinkos tarša.
Mokslinė veikla
Pagrindinės mokslinių interesų sritys: elektrai laidžių ir elektrochemiškai aktyvių polimerų tyrimai, elektrokatalizės reiškinių, vykstančių ant elektrodų, modifikuotų laidžiaisiais polimerais ir neorganiniais kompleksais, tyrimai, paviršiumi sustiprinta ir rezonansinė Ramano spektroelektrochemija (SERS ir RRS), organinė elektrochemija, bioelektrochemija ir biojutiklių kūrimas.
Profesorius yra 26 išradimų autorius. Jis sukūrė medicinoje, maisto pramonėje, aplinkosaugoje efektyviai pritaikytų jutiklių ir biojutiklių, pvz. biojutiklio, skirto nustatyti gliukozės kiekiui kraujyje, modifikaciją, vitamino C kiekio maiste matavimo biojutiklį, pieno rūgšties matavimo biojutiklį ir kt. Prof. A. Malinauskas ir jo vadovaujami mokslininkai vieninteliai pasaulyje dirba dar ir spektroelektrochemijos srityje.
Iš visų Lietuvos chemikų prof. A. Malinausko darbai išsiskiria tuo, kad pastarąjį dvidešimtmetį (1990–2010 m.) jie buvo daugiausiai kartų pacituoti viso pasaulio mokslininkų. Profesorius iš viso yra paskelbęs per 250 mokslinių publikacijų, cituotų daugiau nei 2 tūkstančius kartų. Tarp jų net 127 moksliniai staipsniai ISI Web of Science referuojamuose žurnaluose.
1996–2000 m. stažavosi Chemnico (Vokietija) ir Lundo (Švedija) universitetuose.
Pedagoginė veikla
Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – LEU) docentas, vėliau – profesorius (2000–2009 m.).
Vilniaus universiteto profesorius (nuo 2006 m. iki šiol).
Vadovavo 7 fizinių mokslų daktarų doktorantūros darbams, oponavo 27 daktaro disertacijoms, dalyvavo 13 habilitacijos komisijų, 40 daktaro disertacijų gynimo tarybų.
Kitos pareigos
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys.
Chemijos instituto mokslo tarybos pirmininkas (2001–2010 m.).
LMA žurnalo „Chemija“ redaktorių tarybos pirmininkas (nuo 2007 m.).
Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslo tarybos pirmininkas (nuo 2010 m.).
Įvertinimas
2003 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Laidžiųjų polimerų ir modelinių sistemų tyrimas bei jų panaudojimo galimybių paieška (1993–2002 metų darbų ciklas)“ (kartu su bendraautoriumi G. Niaura).
2006–2007 m. Aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija mokslininkams.