Mokslininkai - Akad. prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus

291
JuozasVaitkus

Akad. prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.

Profesorius Vaitkus – 16 išradimų autorius ir bendraautoris, vienas iš puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų ir plėtotojų. 1966 m. jis sukonstravo ir įžiebė pirmąjį Lietuvoje lazerį. Kartu su kolegomis atskleidė ir ištyrė daugybę naujų efektų stipriai lazerio spinduliu sužadintuose puslaidininkiuose, sukūrė bei modifikavo daugybę puslaidininkių tyrimo metodikų. Viena iš jų buvo įdiegta pirmųjų heterolazerių technologijos kontrolei (beje, už šios technologijos sukūrimą rusų mokslininkas Žorezas Alfiorovas 2000 m. gavo Nobelio premiją).

Domėjimosi sritys

Svarbiausi prof. Vaitkaus darbai yra iš puslaidininkių fizikos, puslaidininkių fotolaidumo kinetikos, nepusiausvyrųjų elektrinių ir netiesinių optinių reiškinių tyrimų srities, o pastaraisiais metais profesorius daugiausiai dirba jonizuojančios radiacijos sąveikos su puslaidininkiais bei naujų biomedicininės diagnostikos metodų tyrimų srityse.

 

Publikacijos

Daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių recenzuojamuose ir indeksuotuose leidiniuose.

 

Tarptautinė mokslinė veikla

Stažavo ir mokslinį darbą dirbo Stokholmo Karališkajame technologijos institute (Švedija, 1974–1975, 1992 m.), Berlyno technikos (Vokietija, 1991 m.), Ličopingo (Švedija, 1992 m.), Glazgo (1996, 1997, 1998 ir 2000 m.), Tokušimos (Japonija, 2001 m.), Notre Dame (JAV, 1997 m.) ir kt. universitetuose. Glazgo universiteto vizituojantis profesorius (nuo 1997 m.), CERN’o R&D programos RD50 tarybos pirmininko pavaduotojas.

 

Pedagoginė veikla

VU  profesorius, skaito paskaitas Fizikos fakultete ir bendrauniversitetinių dalykų paskaitas „Fizikinis pasaulio įvaizdis“ bei „Gamtamokslinė pasaulio samprata“. Vadovavo 31 apgintai mokslų daktaro disertacijai.

 

Narystė, pareigos

LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Fizikos sekcijos pirmininkas.

Britanijos Fizikos instituto tikrasis narys (Fellow of IOP).

Tarptautinės Lazerinės medicinos ir chirurgijos akademijos kongresų mokslinio komiteto narys.

Tarptautinės fototerapijos asociacijos (IPTA) generalinis sekretorius.

Žurnalų redaktorių kolegijų narys: „Lithuanian Journal of Physics“ ir „Lasers in Medicine“ (vyriausio redaktoriaus pavaduotojas), „Medžiagotyra- Materials Science“.

Lietuvos fizikų draugijos prezidentas.

Europos fizikų draugijos valdybos narys.

Tarptautinės grynosios ir taikomosios fizikos sąjungos generalinės asamblėjos narys.

Vilniaus universiteto komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vadovas (projektai RD50, RD39, CMS CEC, AIDA).

LMT, SKVC, Standartų komiteto ekspertas.

Lietuvos atstovas FP7 programos “Mokslas ir visuomenė” komitete.

 

Įvertinimai

1981 m. LTSR valstybinė premija už darbų ciklą „Defektų tyrimai puslaidininkiuose“.

1988 m. Lietuvos Ministrų Tarybos premija už darbą „Supergreitų didelės integracijos mikroschemų komplekso, skirto našiai radioelektroninei aparatūrai, sukūrimas ir serijinė gamyba“.

1988 m. TSRS valstybinė premija už specialios kosminės technikos kūrimą.

1996 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose“.

2002 m. Lietuvos mokslų akademijos vardinė Povilo Brazdžiūno premija už darbų ciklą „Medžiagotyros metodai puslaidininkių jonizuojančios radiacijos detektoriams charakterizuoti“.

2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

2005 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai“.

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!