Mokslininkai - Prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis

201
nikzentaitis

Prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis

Istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, nuo 2004 m. – Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas.

Lietuvos istorijos mokslą į tarptautinius vandenis išplukdęs istorikas. Tyrinėjo LDK ir Vokiečių ordino XIII–XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatumo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, rašė LDK politinės tautos klausimais. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje.

1988 m. Lietuvos istorijos institute apgynė istorijos mokslo daktaro disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš vokiečių feodalų agresiją XIV a. pirmojoje pusėje“, 1992 m. ji nostrifikuota. 1999 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII–XIV a.“. Moksliniai interesai keitėsi: pirma daugiausia tyrinėjo LDK ir Vokiečių ordino XIII–XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatumo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, tautinių ir politinių stereotipų bei įvaizdžių kaitą nuo viduramžių iki XIX–XX a., rašė LDK politinės tautos klausimais. 1996–2000 m., dar būdamas Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro vyr. mokslo darbuotoju, dr. Alvydas Nikžentaitis vykdė tiriamąjį projektą „Kaimyninių tautų įvaizdžiai Lietuvos visuomenėje“. Juo siekta atskleisti vokiečių ir lenkų įvaizdžius Lietuvos visuomenėje nuo viduramžių iki šių dienų ir palyginti juos su lietuvių įvaizdžiu Lenkijos ir Vokietijos visuomenėse. Projektas iš dalies įgyvendintas Alexanderio von Humboldto fondo finansuotos stažuotės 1999 m. Pilypo universitete Marburge (Vokietija) metu. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje.

 

Kita veikla

8 metus vadovavo Lietuvos istorijos institutui (LII). Per jo darbo metus pavyko pertvarkyti instituto darbą projektiniu pagrindu, tad dabar darbas vyksta pagal konkrečius projektus. Dabar humanitarinių socialinių mokslų srityje LII – daugiausiai lėšų iš projektų uždirbanti institucija. 

Šiuo metu yra vienas iš garsaus lenkų kultūros veikėjo Jerzy Giedroyco vardu pavadinto dialogo ir bendradarbiavimo forumo kūrėjų, lietuviškos forumo dalies valdybos pirmininkas. Tarp forumo tikslų – per abiejų tautų likimus vienijusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) prizmę pažvelgti į dabartines lietuvių ir lenkų santykių problemas.

 

Narystė

Lietuvos istorijos instituto mokslo tarybos narys (1992–2008 m.).

Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos instituto (Nordost-Institut Lüneburg) mokslo tarybos narys (1992–2001 m.).

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje (Deutsches Historisches Institut Warschau) mokslo tarybos narys (1999–2008 m.).

Tarptautinės komisijos Vokiečių ordino istorijai tirti (Internationale Historische Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens), Vakarų ir Rytų Prūsijos istorijos komisijos (Historische Kommission für ost- und westpreußischer Landesforschung) narys.

Baltų istorinės komisijos (Baltische Historische Kommission) narys-korespondentas.

21st Century Trust fondo narys.

Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkas (1995–2000 m.).

Šiuo metu yra 2005 m. įsteigto Lietuvos–Vokietijos forumo ir 2006 m. įsteigto Vokietijos–Lietuvos forumo valdybų narys.

Lietuvos ir tarptautinių istorijos mokslo žurnalų, tarp jų „Zeitschrift für Ostmitteleuropaforschung“ (Herderio institutas Marburge), „Zapiski Historyczne“ (Torunes universitetas), „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ (Klaipėdos universitetas), „Lithuanian Historical Studies“ (Lietuvos istorijos institutas) redaktorių kolegijų narys, Lietuvos aukštojo mokslo institucijų istorijos krypties doktorantūros komitetų narys, Lietuvos ir tarptautinių mokslo projekto koordinatorius.

 

Įvertinimas

2006 m. Lenkijos prezidento „Auksinio kryžiaus“ apdovanojimas. 

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!