Vienas žymiausių Lietuvos istorikų, pripažintas LDK laikų žinovas, gavęs nacionalinių mokslo, kultūros ir meno premijų. Prof. E. Gudavičius vieniems yra žmogus, priminęs lietuviams, kad jie turi praeitį – įdomią, dramatišką, kartais kontraversišką. Kitiems jis – virtuozas analitikas, iš užuominų ir nuotrupų gebantis atkurti ir įprasminti istorinius procesus. Net tie, kuriems istorija nelabai įdomi, žino profesorių kaip „žmogų iš televizoriaus“ – iškalbų, šmaikštų, nebijantį sakyti, ką mano. 

1971 m. apsigynė daktaro disertaciją. 1974 m. pradėjo dirbti LSSR Mokslų akademijos istorijos institute, kur kartu su VU dėstytojais leido Pirmąjį Lietuvos Statutą. Nuo 1975 m. pradėjo dėstyti VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje. 1991 m. E. Gudavičiui suteiktas profesoriaus vardas. 1995 m. jis tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu-korespondentu. Vienas iš krašto kultūros ir istorijos pažinimo klubo „Alkas“ įkūrimo iniciatorių. 1993–2004 m. rengė TV laidų ciklą „Būtovės slėpiniai“. E. Gudavičius taip pat vienas iš nedaugelio Lietuvos istorikų, puikiai žinomų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jis – pripažįstamas tarptautinės istorikų bendruomenės, įvairiapusis, produktyvus mokslininkas, suformavęs naują Lietuvos istorijos koncepciją. Lietuvos piliečių chartijos narys.

Interesų sritis

Lietuvos istorija. 

Svarbiausios publikacijos

„Mindaugas“ (1998 m.), „Lietuvos istorija“ T. 1: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų“ (1999 m.), „Ar būta lietuviškojo tamplierių bylos varianto?/ Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis“ (2002 m.), „A short survey of the First Statute of Lithuania/The Statute of Lithuania. 1529“ (2002 m.). „Edvardas Gudavičius“ (2002 m.), „The Ruthenians/The peoples of the Grand Duchy of Lithuania“ (2002 m.), „Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos“ (2002 m.), „Lietuvos akto promulgacijos kelias: nuo Vytauto kanceliarijos iki Lietuvos Metrikos: mokslinė studija“ (2006 m.), „История Литвы. Т. 1: с древнейших времен до 1569 года“ (Maskva, 2005 m.).

Įvertinimai

1995 m. Nacionalinės mokslo premijos laureatas (premija suteikta už Pirmojo Lietuvos Statuto tyrimus ir publikavimą).

1996 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu-korespondentu.

1998 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (premija suteikta už LTV laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą).

1999 m. išrinktas Rusijos humanitarinių mokslų akademijos Sankt Peterburge nariu.

1999 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.

2000 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu (akademiku).

2003 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius.

2013 m. akademinės istorikų bendruomenės pripažintas vienu iš trijų geriausių pastarojo dešimtmečio istorikų.

2014 m. apdovanojimas „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.