Dm. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis
Lietuvos karininkas, karo istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius, atsargos pulkininkas leitenantas.
Lietuvos karininkas, vedęs derybas su Rusija dėl jos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Patyręs karo istorikas, parengęs per 50 mokslinių straipsnių Lietuvos karinės istorijos tematika, knygos „Lietuvos kariuomenės vadai“ ir keleto šalies istorijai bei karybai itin vertingų monografijų autorius.
Gintautas Surgailis gimė 1956 m. Šeimyniškių kaime, Utenos rajone. 1974 m. baigė Utenos ketvirtąją vidurinę mokyklą, vėliau studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kuriame įgijo istoriko kvalifikaciją, o vėliau – ir mokslų daktaro laipsnį.
Dirbti Krašto apsaugos sistemoje dr. G. Surgailis pradėjo 1992 m., kuomet jam buvo patikėta eiti Krašto apsaugos ministro patarėjo pareigas. Dirbdamas šį darbą, atsargos pulkininkas leitenantas vedė derybas su Rusija dėl Lietuvos nepriklausomybės, siekiant, kad Rusija kuo greičiau išvestų savo kariuomenę iš šalies teritorijos. 1993 m. jis buvo paskirtas Slaptojo skyriaus viršininku, vėliau dirbo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Administracinio departamento direktoriumi. Nuo 1997 m. ėjo Krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus pareigas, 2006–2011 m. vadovavo Vytauto Didžiojo Karo muziejui Kaune. Šiuo metu patyręs atsargos karininkas ir karo istorikas vadovauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų institutui.
Kita
Greta karininko tarnybos Krašto apsaugos sistemoje, dm. plk. ltn. dr. G. Surgailis dar ir aktyvus mokslininkas, paskelbęs daugiau nei 50 straipsnių Lietuvos karinės istorijos tematika. Dirbo redaktoriumi žurnale „Kariūnas“ (2006–2007 m.), parašė knygą „Lietuvos kariuomenės vadai“ (1992 m.). Taip pat dm. plk. ltn. dr. G. Surgailis parengė ir išleido ne vieną vertingą monografiją:
„Lietuvos karinis laivynas 1935–1940“ (2003 m.);
„Rusijos kariuomenės išvedimas. 1990–1993“ (2005 m.);
„Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais“ (2008 m.);
„Pirmasis pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas“ (2011 m.);
„Trečiasis pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas“ (2013 m.).
Įvertinimai
Garbės ženklas „Už nuopelnus išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos“.