1988 m. kilo bendra idėja surinkti į būrį Lietuvos našlaičius. Įvairiuose miestuose ir rajonų centruose pradėjo steigtis našlaičių brolijos skyriai: Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Kėdainiuose, Jurbarke, Utenoje, Vilniaus krašte. Brolija padėjo vaikų namų auklėtiniams, kai vyko butų ir bendrabučių privatizacija, netekusiems darbo, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų našlaičiams, vienišiems ligoniams, neįgaliesiems. Tuos savo brolius ir seses, kurie neturėjo artimųjų, į amžinojo poilsio vietą brolija lydėjo savo lėšomis. LNB atstovai, norėdami palengvinti studijuojančių našlaičių dalią, kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, Seimą. Buvo pasiekta, kad studijuojantys našlaičiai kas mėnesį iš valstybės gautų 500 Lt., kartu paliekant visas studento teises ir lengvatas. Brolijos iniciatyva buvo pataisytas „Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų“ 7 str. „Buvę beglobiai vaikai“. Dabar visi, kurie nukentėjo nuo okupacijų,  prie pensijų gauna 200 Lt. priedą. Su rėmėjų pagalba LNB organizuoja kultūrinius renginius, menines programas, kasmet rengia brolijos nariams ir jų šeimoms Kalėdų eglutę, šventę „Trijų karalių šiluma mūsų našlaičiams“. Brolijos aktyvas dirba be jokio materialaus atlygio. Valstybė finansiškai organizacijos neremia, ji verčiasi iš simbolinio nario mokesčio ir gerų Lietuvos žmonių teikiamos pagalbos.

Kita veikla

E. Bukaitis – neeilinė Lietuvos baleto bendruomenės asmenybė: energingas, ekscentriškas, su ypatingu humoro jausmu ir daugybe idėjų. Jo biografija, prasidėjusi Gelgaudiškio vaikų namuose, atvedė į vieną garsiausių pasaulyje klasikinio baleto šventovių – Agrippinos Vaganovos baleto akademiją (Sankt Peterburgas), kurioje jis mokėsi 1955–1962 metais, o 1971-aisiais baigė Leningrado konservatoriją ir gavo baletmeisterio režisieriaus diplomą. Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre E. Bukaitis pastatė Piotro Čaikovskio baletus „Spragtukas“ ir „Gulbių ežeras“, Adolphe‘o Adamo „Žizel“, Eduardo Balsio „Eglę žalčių karalienę“, Johanno Strausso „Žydrąjį Dunojų“, Antano Rekašiaus „Aistras“ ir „Aurą“, buvo vienas pirmųjų Klaipėdos muzikinio teatro choreografų. Dirbdamas Lietuvos vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmuose, E. Bukaitis su originalia ritminės ir plastinės improvizacijos sistema supažindino daugybę savo studijos lankytojų. Apie jį išleista gausiai iliustruota knyga „Liepsnojantis Maestro. Apie choreografą Elegijų Bukaitį“. Maestro aktyvus ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos veikloje: režisuoja renginius, veda vakarones. Rašo knygą apie Lietuvos baleto istoriją.