Juozas Matonis
Dokumentinio kino ir televizijos operatorius, režisierius, prodiuseris.
Nufilmavo apie 200 dokumentinio kino filmų, kino žurnalų ir kino kronikos siužetų. Su V. Damaševičiumi kūrė dokumentinių filmų ciklus: „Menininkų portretai. Metraštis“ (nuo 1994 m., apie 90 filmų), „Lietuvos kultūros paveldas“ (nuo 1996 m., 21 filmas), „Įveikti negalią“ (nuo 1996 m., 12 filmų), „Repeticija – teatro pulsas“ (nuo 1997 m., 9 filmai).
Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
1963–1966 m. – Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentas, 1970–1995 m. – kino kronikos ir dokumentikos operatorius.
Nuo 1993 m. – nepriklausomas televizijos ir kino operatorius, prodiuseris, režisierius.
Apdovanojimai
1974 m. ekologinių filmų festivalyje (Čekoslovakija) už filmą „Pasaulis po saule“ (rež. L. Lazėnas) pelnė Didįjį prizą.
1977 m. Alma Atos kino festivalyje (Kazachija) už filmą „Noriu būti“ (rež. L. Lazėnas) pelnė II Premiją.
1985 m. Valstybinės premijos už filmus „Laisvės alėja“, „Laisvės kaina“, „Meilė ir išdavystė“ (rež. L. Lazėnas).
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurse „Menininkų portretai“ pripažinti geriausia televizijos kultūros programa.
2002 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija „Už išskirtinius meno kūrinius“ – už dokumentinių filmų ciklą „Menininkų portretai“.
2003 m. antrojo Europos filmų festivalio „Integracija. Tu ir aš“ Kolobžege ir Košaline (Lenkija) specialus prizas „Krištolas 2004“ už dokumentinį filmą „Vilties sala“.
2004 m. M. K. Čiurlionio labdaros ir paramos fondo „Metų apdovanojimuose“ – diplomas už dokumentinių filmų ciklą „Lietuvos kultūros paveldas“.
2007m. nominacija „Menininkui – įsimintiniausiai įamžinusiam Lietuvos istoriją savo kūriniuose“.
Kūrybinė veikla
1991 sausio 13-osios įvykius filmavo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje. Kartu su režisierium V. Damaševičiumi sukūrė dokumentinių videofilmų ciklą „Menininkų portretai“. Žymiausi video filmai: „Aktorė Monika Mironaitė“, „Kompozitorius Jonas Nabažas“, „Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė“, „Dailininkas Vytautas Ciplijauskas“, „Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius“, „Rašytojas Petras Dirgėla“, „Poetas Jonas Strielkūnas“, „Valstybinis Vilniaus kvartetas“, „Kino režisierius Marijonas Giedrys“, „Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas“, „Dailininkas Jonas Čeponis“.
12 dokumentinių videofilmų ciklas „Lietuvos kultūros paveldas“. Žymiausi video filmai: „Vilniaus senamiestis“, „Vilniaus katedra“, „Lietuvos dvarai“, „Technikos paveldas“, „Sugrįžimas į senuosius Trakus“, „Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje“, „Peterburgo lietuviai“, „Latvijos lietuviai“, „Krokuvoje – mano širdis“, „Czeslawo Miloszo Vilnius“.
12 dokumentinių filmų ciklas „Įveikti negalią“.
9 dokumentinių filmų ciklas „Repeticija – teatro pulsas“. Žymiausi video filmai: „Jono Vaitkaus teatras“, „Henrikas Vancevičius – „Mandragora“, „Oskaro Koršunovo teatras“, „Gintaro Varno Elektrai netinka gedėti“.