Su tarptautine žemės diena!

Kovo 20-oji

Pasaulinė Žemės diena, saulėgrįžos šventė

(kitaip dar vadinama astronominiu pavasariu, pavasario lygiadieniu)

Šią dieną visame pasaulyje žmonės kasmet pamini diskutuodami aplinkosauginėmis temomis, ragindami priimti palankius aplinkai sprendimus, organizuodami šventinius reginius, išvykas į gamtą, aplinkos tvarkymą, inkilų kėlimo ir kitas akcijas.

Ir iš tiesų: oras, kuriuo kvėpuojame, vanduo, kurį geriame, dirva, kurioje išauginame maistą, miškai, naudingosios iškasenos, ežerai, vandenynai, bioįvairovė... Kas drįs paneigti, kad didžiausias žmonijos turtas yra mūsų planeta Žemė?

Šiandien minėdami pasaulinę Žemės dieną kviečiame visus stabtelti akimirkai ir atsigręžus į ją, Žemę – mūsų užuovėją, mūsų maitintoją, mūsų gyvenimo lopšį – susimąstyti. Ar iš tiesų padarome viską, ką be didelių pastangų galėtume padaryti jos labui? Ar pagalvojame, kad mūsų vaikų, anūkų ir proanūkių ateitis ir gerovė yra mūsų rankose?

Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, nešiukšlinimas ir šiukšlinančio sudrausminimas, atsakingas požiūris į laužavietes gamtoje, Lietuvos Raudonojoje knygoje įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių saugojimas – tai tėra keletas būdų kuriais kiekvienas mūsų ir visi drauge galime gydyti Žemės žaizdas ir tausoti ją ateinančioms kartoms. Tam, kad ir mūsų palikuonys rastų užuovėją, nestokotų maisto, tęstų mūsų pradėtus darbus, kurtų, gyventų, įprasmintų mus.

Džiaugiamės, kad meilė gamtai ir ją tausojantis gyvenimo būdas yra nesvetimi ir mūsų projekto daugiausiai Lietuvai ir jos vardo garsinimui nusipelniusių žmonių galerijoje „Dešimt +“ pristatomiems asmenimis.

O šiandien, kovo 20-tąją, ypač didžiuojamės tais, kurių meilė gamtai peraugo į profesiją, o darbai įnešė svarų tiesioginį indėlį į gamtos saugojimą:

Prof. dr. Ričardas Kazlauskas – nenuilstantis Lietuvos gamtosaugos ir zoologijos autoritetas. Profesoriaus dėka Lietuvoje buvo įsteigta daug zoologinių, ornitologinių, herpetologinių, entomologinių, telmologinių ir hidrobiologinių draustinių, per daugiau nei 50 metų pedagoginio darbo Vilniaus universitete jis parengė kelias Lietuvos zoologų kartas, o net 40 metų jo vestos radijo ir televizijos laidos švietė ir meilės gamtai mokė visą visuomenę.

Skaityti prof. dr. Ričardo Kazlausko pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Esame parengę ir be galo šiltą bei jausmingą profesorių R. Kazlausko interviu specialiai jums. Kviečiame pasižiūrėti:

Inžinierius aplinkosaugininkas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas savo gyvenimą paskyrė aplinkosaugai ir aplinkos apsaugos inžinerijai. Jis pelnytai laikomas aplinkos apsaugos inžinerijos pradininku Lietuvoje. Profesorius jau kelias dešimtis metų vykdo užterštumo tyrimus, kuria pažangius jo valymo būdus, įsteigė Aplinkos apsaugos katedrą ir Aplinkos apsaugos institutą VGTU.

Skaityti prof. habil. dr. Prano Baltrėno pristatymą Inžinierių kategorijoje...

Viena žymiausių šimtmečio mokslininkių pasaulyje pripažinta prof. dr. Birutė Galdikas visą gyvenimą paskyrė nykstančių orangutantų tyrimams ir kovai už jų išsaugojimą. Šios gamtosaugininkės, antropologės ir primatologės atlikti orangutangų tyrimai buvo pripažinti išsamiausia ir ilgiausia žinduolio studija, o 1986 m. jos įkurtas ir iki šiol tebevadovaujamas Tarptautinis orangutangų globos fondas ir 1971 m. įkurtas jų stebėjimo centras Borneo saloje padėjo išsaugoti šiuos stambiuosius primatus nuo išnykimo.

Skaityti prof. dr. Birutės Galdikas pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Geologas ir minerologas akademikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis ištyrė Baltijos jūros prekvartero periodo geologiją, jos sandarą ir raidą, jo vardu buvo pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis) ir kelios rūšys.

Skaityti akad. prof. habil. dr. Algimanto Grigelio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Hidrogeologas akad. prof. habil. dr. Vytautas Juodkazis savo moksliniais darbais įvertino Baltijos artezinio baseino gėlo požeminio vandens išteklius, nustatė jo susidarymo dėsningumus, numatė racionalaus naudojimo būdus. 

Skaityti akad. prof. habil. dr. Vytauto Juodkazio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Geologas prof. habil. dr. Algirdas Jurgaitis – Lietuvos naudingųjų iškasenų žinovas. Vietinių mineralinių žaliavų išteklių geologinio ekonominio vertinimo pradininkas. Atlieka Lietuvos kvartero smėlingųjų nuogulų sedimentologinius tyrimus.  

Skaityti prof. habil. dr. Algirdo Jurgaičio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Rimantas Antanas Kviklys savo gyvenimą paskyrė Lietuvos miškams. Nuo 1959 m. jis prižiūri, puoselėja ir saugo Šventosios girininkijos miškus, kovoja už pajūrio miškų ekologijos išsaugojimą.

Skaityti Rimanto Antano Kviklio pristatymą Visuomenės veikėjų kategorijoje...

Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas docentas dr. Alfredas Lankauskas domisi atsinaujinančiais energijos ištekliais ir alternatyviąja energetika. Kartu su kolegomis pagamino alternatyvios energetikos jėgainę, sukonstravo pirmąjį Lietuvoje vandeniliu varomą automobilį.

Skaityti doc. dr. Alfredo Lankausko pristatymą Inžinierių kategorijoje...

Verslininkas Vladas Lašas aktyviai dalyvauja iniciatyvose už šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą – 2010 m. kartu su garsiuoju pasaulio verslininku Richardu Bransonu ir keletu kitų verslininkų įkūrė organizaciją „Carbon War Room“. 

Skaityti Vlado Lašo pristatymą Verslininkų kategorijoje...

Prof. dr. Rolandas Meškys aktyviai tyrinėja tai, kaip bakterijos skaido kai kuriuos paplitusius teršalus, ir kuria naujus mikrobiologinius būdus teršalams iš aplinkos šalinti.

Skaityti prof. dr. Rolando Meškio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Lietuvos miškininkas, miško genetikas prof. habil. dr. Alfas Pliūra – aktyvus Lietuvos miškų puoselėtojas, parengęs ilgalaikę Lietuvos miškų išsaugojimo ir genetinių išteklių selekcijos programą, kuri jau dešimtmetį nuosekliai įgyvendinama mūsų šalyje.

Skaityti prof. habil. dr. Alfo Pliūros pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Lietuvos zoologas-entomologas prof. habil. dr. Sigitas Podėnas yra atradęs nemažai naujų vabzdžių rūšių, kurių iki tol mokslas nežinojo. Aktyviai domisi Baltijos auksu vadinamo gintaro inkliuzų pasakojama gamtos evoliucine praeitimi, tyrinėdamas juos gintare iš viso pasaulio.

Skaityti prof. habil. dr. Sigito Podėno pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Karolis Sargūnas inicijavo ir jau keletą metų sėkmingai Lietuvos miestuose įgyvendina aplinkos švarinimo akciją „Darom“, kuri ugdo visuomenę ir kiekvieną asmeniškai būti atsakingais už savo aplinką ir kurti gražesnę Lietuvą.

Skaityti Karolio Sargūno pristatymą Visuomenės veikėjų kategorijoje...

Akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius

Lietuvos fitopatologas, agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius.

Mokslo naujovių skleidėju tituluotas profesorius ilgus metus paskyrė augalų ligas sukeliančių patogenų, pažeidžiančių didelės maistinės ir ūkinės reikšmės augalus, tyrimams ir prevencinių priemonių kūrimui. Jo pastangomis Lietuvos žemės ūkyje buvo įdiegtos augalų apsaugos nuo kenkėjų sistemos, pasiūlyta inovatyvių kovos su patogenais būdų. Skaityti akademiko Z. Dabkevičiaus pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Akad. prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis

Lietuvos agronomas, augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktarasSodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius, LMA tikrasis narys.

Augalų stebėsenos tyrimų pradininkas Lietuvoje. Augalų fiziologijos bei agronomijos mokslinių tyrimų autoritetas mūsų šalyje. Profesorius sukūrė naują daugiamečių augalų žydėjimo iniciacijos teoriją, paskelbė per 500 mokslinių publikacijų augalų tyrimų temomis.

Skaityti akademiko P. Duchovskio pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Prof. dr. Irutė Meškienė

Lietuvių kilmės augalų molekulinės biologijos specialistė, genetikos mokslų daktarė, Vienos universiteto profesorė, Max’o F. Perutz’o vardo biocentro (Viena) mokslinių tyrimų grupės vadovė, Vilniaus universiteto profesorė, VU Biotechnologijos instituto vyr. mokslo darbuotoja.

Mokslininkė, pažįstanti augalus molekuliniu lygiu. Augalų molekulinės biologijos tyrimų profesionalė, savo mokslinę karjerą paskyrusi tam, kad išsiaiškintų, kaip augalai „jaučia“. Profesorė atskleidė baltymų fosfatazių vaidmenį reguliuojant signalo perdavimą ląstelėse.

Skaityti profesorės I. Meškienės pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Prof. habil. dr. Vida Mildažienė

Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biotechnologijų katedros profesorė, VDU Kauno botanikos sodo direktorė.

Viena pagrindinių biologijos ir biochemijos mokslų populiarintojų mūsų šalyje. Profesorė ne tik pati aktyviai dalyvauja moksliniuose mitochondrijų ir kamieninių ląstelių tyrimuose, vadovauja Kauno botanikos sodui, bet ir uoliai bei sistemingai rūpinasi mokslo ateitimi mūsų šalyje. Ugdo šalies moksleivių susidomėjimą mokslininko profesija, organizuoja mokslo populiarinimo stovyklas.

Skaityti profesorės V. Mildažienės pristatymą Mokslininkų kategorijoje...

Triatlonininkas pasaulio čempionas ir rekordininkas Vidmantas Urbonas gamtininko profesijos gyvenime nepasirinko, tačiau jo indėlio į gamtosaugą nesumenkina. Lietuvos vardą sportininkas garsina ne tik pergalėmis triatlono rungtyse, bet ir daug visuomenės dėmesio pritraukiančiomis ekologinėmis akcijomis. 1999 m., siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į pagrindinės šalies upės užterštumą, jis perplaukė visą Nemuną nuo Lietuvos sienos su Baltarusija, iki jo žiočių, 2006 m. perplaukė Baltijos jūrą, taip pabrėždamas, jog turime susirūpinti jos ekologine būkle. Skaityti Vidmanto Urbono pristatymą Sportininkų kategorijoje