Paskutinieji 2013-ųjų metų „Dešimt+“ lyderiai

Šiandien pristatome daugiausiai jūsų palaikymo balsų per gruodžio mėnesį sulaukusių asmenybių vienuoliktuką. Ateityje supažindinsime su šiomis autoritetingomis asmenybėmis iš arčiau – parengsime apie jas po trumpą vaizdo reportažą!

Na, o kol kas kviečiame žiūrėti pirmuosius projekto vaizdo reportažus apie daugiausiai jūsų palaikymo ankstesniais mėnesiais sulaukusius asmenis. Juos rasite čia pat, mūsų tinklalapio skilties „Dešimt +“ kategorijų galerijose:

Gydytojai

Gražina Bogdanskienė (žiūrėti reportažą)

Med. m. dr. Bronius Špakauskas (žiūrėti reportažą)

Inžinieriai

Prof. habil. dr. Rimantas Mykolas Kanapėnas (žiūrėti reportažą)

Menininkai

Rolandas Kazlas (žiūrėti reportažą)

Mokslininkai

Akad. prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas (žiūrėti reportažą)

Mokytojai

Vilius Mincevičius (žiūrėti reportažą)

Verslininkai

Darius Mockus (žiūrėti reportažą)

Visuomenės veikėjai

Vesta Auškalnienė (žiūrėti reportažą)

Žurnalistai

Algimantas Čekuolis (žiūrėti reportažą)

Aurimas Perednis (žiūrėti reportažą)

Pareigūnai

Albinas Šileika (žiūrėti reportažą)

Plk. Eugenijus Vosylius (žiūrėti reportažą)

O GRUODŽIO mėnesį daugiausiai jūsų palaikymo balsų surinko:

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Dvasininkai – Vyskupas Gintaras Grušas

Lietuvos kariuomenės vyskupas, nuo 2013 04 05 – Vilniaus arkivyskupas metropolitas.

Teisėtyrininkas kanonistas, kanonų teisės daktaras, turintis ir informatiko išsilavinimą.

Plačiau apie vyskupą Gintarą Grušą skaitykite jį pristatančioje projekto Dvasininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Gydytojai – Prof. habil. dr. Vytautas Jašinskas

LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovas, gydytojas oftalmologas.

Endokapsulinės ir ambulatorinės kataraktos chirurgijos, fakoemulsifikacijos, sulankstomų dirbtinių lęšių, dirbtinų rainelių, akispūdį mažinančių šuntų panaudojimo pradininkas Lietuvoje. Atlieka sudėtingas akies ragenos persodinimo mikrochirurgines operacijas. Pirmasis Baltijos šalyse ir Rytų Europoje nuo 2008 m. pradėjo atlikinėti naujo tipo glaukomos operacijas – kanaloplastikas. Profesorius yra 14 išradimų, 136 spausdintų darbų autorius.

Plačiau apie profesorių Vytautą Jašinską skaitykite jį pristatančioje projekto Gydytojų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Inžinieriai – Akad. prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius

Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, KTU Organinės technologijos katedros vadovas.

Pastaraisiais metais kolegų mokslininkų bene vienbalsiai laikomas vienu aktyviausių inžinerijos sričių mokslininkų šalyje. Šio daugiau nei penkiasdešimties išradimų autoriaus kuriamus cheminės inžinerijos produktus noriai perka tokios pasaulinės kompanijos kaip „Samsung“, „BASF“, o jo mokslinius darbus gausiai publikuoja viso pasaulio mokslo bendruomenė.

Plačiau apie akademiką prof. Juozą Vidą Gražulevičių skaitykite jį pristatančioje projekto Inžinierių kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Menininkai – Doc. Vilhelmas Čepinskis

Lietuvos smuikininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas.

Smuiko studijas pradėjo būdamas ketverių, o septynerių pirmąkart debiutavo Kauno filharmonijoje. 1987 m., būdamas dešimties, pirmą kartą kaip solistas atliko H. Wieniavskio Antrąjį smuiko koncertą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Vėliau sekė sėkmingi debiutai didžiosiose pasaulio scenose. Dabar smuikininko scenos partneriai yra žymiausi pasaulio atlikėjai. Solinius koncertus bei koncertus su orkestru grojo visoje Europoje, Dominikos Respublikoje, JAV. 

Plačiau apie docentą Vilhelmą Čepinskį skaitykite jį pristatančioje projekto Menininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Mokslininkai – Prof. dr. Vilmantė Borutaitė

Lietuvos biochemikė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja, Biochemijos laboratorijos vedėja, LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Biochemijos katedros profesorė.

Garsi mitochondrijų – ląstelės energiją generuojančių organelių – tyrimų specialistė. Mokslininkė tyrinėja nuo mitochondrijų veiklos priklausančio ląstelių senėjimo bei žūties priežastis  žmogui gyvybiškai svarbiuose širdies ir smegenų audiniuose, aiškinasi galimus mitochondrijų funkcijų valdymo būdus. Profesorė net keletą metų mokslinį darbą dirbo viename geriausių pasaulio universitetų. 

Plačiau apie profesorę Vilmantę Borutaitę skaitykite ją pristatančioje projekto Mokslininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Mokytojai – Leonas Narkevičius

Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas, direktoriaus pavaduotojas.

Jo išugdyti jaunieji talentai nuolat skina laurus respublikinėse matematikų olimpiadose. Matematikas atvirai sako: jam malonu, kai abiturientai studijoms renkasi jo dalyką. Buvo, kai studijuoti matematikos nuėjo net... pusė klasės. Veda seminarus mokytojams, yra matematikos vadovėlių ir uždavinynų bendraautorius. 

Plačiau apie mokytoją Leoną Narkevičių skaitykite jį pristatančioje projekto Mokytojų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Sportininkai – Laura Asadauskaitė

Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė ir Europos čempionė, pasaulio vicečempionė.

Geriausia visų laikų Lietuvos penkiakovininkė, daugkartinė šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės prizininkė, Europos čempionė ir pasaulio vicečempionė savo įspūdingais pasiekimais nepaliauja stebinti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio lengvosios atletikos sporto bendruomenės. 2012 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse didžiuliu skirtumu aplenkusi visas varžoves, sportininkė iškovojo olimpinį šiuolaikinės penkiakovės aukso medalį bei pagerino olimpinį šios sporto šakos rekordą.

Plačiau apie Laurą Asadauskaitę skaitykite ją pristatančioje projekto Sportininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Verslininkai – Kęstutis Jasiūnas

Lietuvos verslininkas, UAB „Ekspla“ generalinis direktorius.

Mokslininkas, sugebėjęs fizikos žinias paversti didelę pridėtinę vertę šaliai kuriančiu ir Lietuvą pasauliniame kontekste garsinančiu verslu. 1992 m. kartu su bendražygiais įsteigė lazerių gamybos bendrovę, kuri šiandien yra tapusi viena iš pasaulinių šios srities lyderių. Lietuvių gaminami lazeriai yra puikiai vertinami daugelyje prestižiškiausių pasaulio mokslinių centrų.

Plačiau apie Kęstutį Jasiūną skaitykite jį pristatančioje projekto Verslininkų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Visuomenės veikėjai – Dainius Kepenis

Palangos sveikatos mokyklos vadovas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, LR Seimo sveikatos komiteto ekspertas.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojas. Dirbamas mėgstamą darbą kasdien tarnauja savo idėjai – paversti Lietuvą sveikų, laimingų ir turtingų žmonių šalimi. Siekdamas šio tikslo sutelkė didelį būrį entuziastų ir profesionalų, nuoširdžiai talkinančių bendrame darbe. Jo iniciatyva Lietuvoje įsikūrė 60 sveikuolių klubų.

Plačiau apie Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentą Dainių Kepenį skaitykite jį pristatančioje projekto Visuomenės veikėjų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Žurnalistai – Prof. dr. Kęstutis Kazimieras Girnius

Žurnalistas, publicistas, politikos apžvalgininkas, filosofijos mokslų daktaras, VU profesorius.

Ilgametis Lietuvos ir tarptautinės politikos komentatorius, buvęs „Laisvosios Europos radijo“ ir „Laisvės radijo“ žinių tarnybų vadovas, vienas ryškiausių šių dienų politikos apžvalgininkų Lietuvoje.

Plačiau apie profesorių Kęstutį Kazimierą Girnių skaitykite jį pristatančioje projekto Žurnalistų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Pareigūnai – Dm. gen. mjr. Jonas Algirdas Kronkaitis

Buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas, dimisijos generolas majoras.

Vienas labiausiai patyrusių karybos ir gynybos strategų mūsų šalyje, du dešimtmečius ėjęs svarbias pareigas JAV krašto apsaugos sistemoje. Buvusiam Lietuvos Krašto apsaugos viceministrui ir buvusiam LR kariuomenės vadui yra tekę vadovauti JAV pajėgų Vietname Ginklų skyriui, JAV Ginkluotės įsigijimo tarnybai, didžiausios JAV ginklų gamyklos modernizavimo programai. Asmeninis gen. mjr. J. Kronkaičio indėlis į krašto apsaugą mūsų šalyje padėjo pakeisti LR kariuomenės strateginę kryptį ir integruotis į tarptautinę kolektyvinę gynybos sistemą.

Plačiau apie generolą majorą Joną Algirdą Kronkaitį skaitykite jį pristatančioje projekto Pareigūnų kategorijos skiltyje (spausti čia).

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––